Straipsnis

Mane išgydęs vaistas - mankšta sporto centre

2018-03-13 10:00

Plungiškė Renata Tarvydienė Reginos Šilenskienės sporto centrą lankyti pradėjo prieš 17 metų. Tiesa, atėjo čia ne kūno linijų padailinti ar laisvalaikio pramogos ieškodama, o genama ją kamavusių sveikatos problemų ir nepakeliamo nugaros skausmo. Dabar Renata džiaugiasi - jos savijauta puiki, visos bėdos likusios praeityje, o sportas tapo geru įpročiu, be kurio moteris jau neįsivaizduoja savo kasdienybės.

2001 metais išgyventa netikėta artimo žmogaus netektis stipriai paveikė Renatos sveikatą. Patirta nervinė įtampa nepraėjo be pasekmių - moteriai surakino nugarą. "Jaučiausi taip blogai, kad to neįmanoma net žodžiais apsakyti. Negalėjau net pietų šeimai pagaminti, o ką jau bekalbėti apie sunkesnius darbus. Jei tik tekdavo truputį pasilenkti, man taip sugeldavo, kad net nebežinodavau, ko griebtis", - nemaloniais prisiminimais dalijosi plungiškė.

Žinoma, kaip įprasta, pradėjo nuo vizitų pas gydytojus. Šie diagnozavo, kad jaunai moteriai tarp menčių yra užspaustas stuburo slankstelis, o tai ir sukelia neapsakomus skausmus. Pasak Renatos, medikai turėjo tik vieną pasiūlymą - reabilitaciją, tiksliau - masažą. "Jie man nesiūlė nei operacijos, nei gydymo vaistais. Esą padėti gali tik masažas. Aš, aišku, paklausiau, tačiau masažas mano būklę tik pablogino. Jaučiausi dar prasčiau nei iki tol, todėl masažo atsisakiau", - pasakojo Renata.

Kad ir kokia bloga buvo moters savijauta, ji vis dėlto ryžosi paklausytų draugų, kurie jai rekomendavo kreiptis į Reginą Šilenskienę. Trenerė plungiškei patarė pradėti nuo konsultacijų su Kaune dirbančia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Nijole Jasiūniene. Renata taip ir padarė. Iš Kauno ji grįžo su diagnoze ir rekomendacijomis, kuriomis vadovaudamasi, R. Šilenskienė sudarė jai specialią mankštos programą.

Renata prisimena: "Pradžia buvo sudėtinga, kiekvienas judesys - skausmingas. Bet aš ryžausi iškentėti. Nes kitos išeities neturėjau ir buvau įsitikinusi, kad tik sportas begali man padėti." Panašu, kad plungiškei prireikė begalinės kantrybės - kad pajustų pirmuosius teigiamus pokyčius, praėjo metai. Na,o po trejų skausmas pradingo. Renata jautėsi taip lyg nieko ir nebūtų buvę. Nors pačiai buvo sunku patikėti, bet iš tikrųjų jai nieko nebeskaudėjo. O tai - tokia palaima!

"Esu labai dėkinga gydytojai Nijolei, o dar labiau - trenerei Reginai, - sakė moteris. - Tik jų pagalbos dėka atsikračiau mane kamavusių sveikatos problemų ir nuolatinio skausmo. Žinoma, ir pati sau padėjau - pasiryždama sportuoti, būdama kantri ir neprarasdama vilties", - mintimis dalijosi moteris. Mane išgydęs vaistas - mankšta sporto centre."

O kaip Renta jaučiasi dabar? Ar nekyla minčių, kad jau galėtų ir nebesportuoti? Moteris sako, kad dabar jos savijauta puiki. Jokių skausmų, jokios blogos nuotaikos. Ir dirbti gali viską, ką sugalvojusi. "Atsisakyti sporto? Net mintis tokia nešauna. Jaučiuosi puikiai, taip noriu jaustis ir ateityje. Tad turiu stengtis. Juolab kad darau tai ne dėl kitų, o dėl savęs, dėl savo sveikatos. Be to, be sporto centro, į kurį atvykstu triskart per savaitę, jau nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. Į treniruotę - lyg į darbą. Beje, kol neprivertė gyvenimas, aš sporto visiškai nemėgau, o dabar man tai vienas smagiausių užsiėmimų. Be to, čia man reguliariai atliekamas testas, patikrinama sveikatos ir fizinė būklė, pakoreguojama programa", - džiugiai kalbėjo Renata.

Tiesa, buvo laikotarpis, kai moteris nesportavo - kol augino vaikelį. Pasak jos, į sporto centrą nebuvo kada, o taip norėdavosi. Juolab kad reikėjo ir fizinės, ir dvasinės stiprybės - dukrelė turėjo judėjimo negalią. Dabar Renata džiaugiasi: "Mano dukra vaikšto. Jos pasiekimai - taip pat sporto dėka. Kol kas mankštinasi darželyje, bet ateityje ir ją į sporto centrą atsivesiu. Visiems, kas dar abejoja, galiu pasakyti: tokios problemos gydomos ne vaistais, ne chirurgine intervencija, o tik sportu. Aš save tuo įtikinau. Įtikinkit save ir jūs."